- svirus
- svirùs, -ì adj. (4) [K], Rtr, DŽ, KŽ, svyrùs (4) Rtr; N, Ser
1. SD388,442, Sut, [K], Š, Vd, DŽ, NdŽ galintis, linkęs svirti, virtus: Svirùs tavo vežimas, be lušnių, t. y. greitai svyruo[ja] J. Svirùs (laivas) BŽ179. Jis sėdi mažytėje svirioje valtelėje rš. Stiebas svirus, laipiojantis Mt. Pakėlė žalmargį veršį ant jo svirių, ilgų kojų rš.
sviriaĩ adv. NdŽ, KŽ.2. BŽ290, NdŽ prk. netvirtas: Tie svirūs argumentai negalėjo patenkinti net jo paties rš. Tūkstančių kaimų ir miestų likimas iš karto pasidarė nesaugus, svirus A.Vencl. 3. Dkšt slegiantis, sunkus: Žemele mano, svirioja mano! LTR(Ob). 4. prk. laviruojantis: Svirì taktika NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.